Viena iš svarbiausių daugelio tipų komercinių transporto priemonių sudedamųjų dalių yra vairuotojo kabina. Beveik 50% susidūrimų ir eismo įvykių, kuriuose dalyvauja sunkvežimiai, susiję su priekinės transporto priemonės dalies pažeidimais. Tai šoniniai ir priekiniai susidūrimai, kurių metu ne tik deformuojamas rėmas, bet ir sugadinama kabina.
Darbų planavimas
Kaip dažnai būna, esama skirtingų, o kartais ir prieštaringų nuomonių dėl to, kaip elgtis su eismo įvykyje sugadinta kabina. Tačiau, atsižvelgiant į didelius kabinos gabaritus ir svorį, manoma, kad remonto užduotys turėtų būti sprendžiamos visapusiškai ir itin kruopščiai. Nors naudojami įvairūs daugiau ar mažiau improvizuoti „ad hoc” remonto metodai, visgi, siekiant veiksmingai atkurti pradinę konstrukcijos formą, negalima pamiršti ekonomiškumo ir ergonomiškumo. Priešingai nei atrodo, šie du terminai ne tik skamba panašiai, bet ir yra neatsiejamai susiję. Juk sunku tikėtis ekonomiško remonto, nesudarant darbuotojams tokių sąlygų, kad ergonomika taip palengvintų darbą, jog padarytos žalos šalinimui sugaištą laiką būtų galima sutrumpinti tiek, kad visa operacija pasiteisintų.
Ar verta šiais laikais remontuoti kabinas?
Atsakyti į šį klausimą nėra paprasta. Be abejo, ne kiekvienas remontas po eismo įvykio yra ekonomiškai pateisinamas, ir tai taikoma ne tik šiame straipsnyje aptariamiems klausimams. Atvirkščiai, remdamiesi aukščiau pateiktu tekstu, galime visiškai atsakingai teigti, kad organizuojant poavarinio remonto dirbtuvių skyrių, reikia daryti viską, kad remonto paslaugos būtų kuo pelningesnės. Taigi, nuo taikomų technologijų ir remonto stoties organizavimo principų labai priklauso, ar įmonė uždirbs (ir kiek) pinigų. Atskiras klausimas – specialistų kompetencijos ir mokymo lygis. Be to, atsarginių dalių užsakymo ir tiekimo sistema taip pat turi įtakos laikui ir sąnaudoms. Daugelį metų vesdamas mokymus ir konsultacijas investicijų ir technologijų klausimais, kartais išgirstu visiškai prieštaringų nuomonių. Vieni sako, kad neverta imtis kabinų remonto, o kiti atlieka vieną remontą po kito. Galima paklausti: kaip tai įmanoma? Ar visi teisūs, ar tie, kurie atlieka remontą, nemoka skaičiuoti? Ką visa tai reiškia… Savo praktikoje esu susidūręs su šimtais poavarinio remonto atvejų. Dažnai susitinku su įmonėmis, kurias jau esu konsultavęs joms planuojant statyti dirbtuves. Gerai žinoma, kad kartais kambaryje nepastebimas net ir dramblys, o įmonės savininkas ne visada objektyviai mato, kaip veikia jo įmonė. Todėl verta kartkartėmis atlikti daugiau ar mažiau oficialų technologinį ir ekonominį auditą, kad būtų galima dirbti ir užsidirbti realiame pasaulyje, o ne gyventi vaizduotėje ir iliuzijose. Kodėl tokie argumentai? Mano nuomone, tai puikiai dera su atsakymu į klausimą, ar verta remontuoti kabinas.
Kokią sistemą pasirinkti?
Kalbant apie konkrečius technologinius sprendimus, reikėtų priminti, kad daug kas priklauso nuo to, kuriame etape verslas išsiplės ir jame atsiras kabinų remonto skyrius. Kaip ir rėmo konstrukcijų tiesinimo atveju, tai geriausia daryti bendrų paslaugų technologinio planavimo etape. Tačiau tai nėra būtina sąlyga ir iš tikrųjų tai galima atlikti bet kuriuo metu. Grindų santvarose sumontuoti įrenginiai yra labai ergonomiški ir efektyvūs. Galima naudoti santvarų plotą, skirtą kasdieniam rėmo remontui, arba sukurti vadinamąją „mažąją zoną”, kurios išoriniai matmenys yra maždaug 5 x 5 m, specialiai skirtą kabinų remontui. Jei grindyse nėra įmontuotų tvirtinimo santvarų, tuomet alternatyvus sprendimas- inkarinė remonto įrangos tvirtinimo sistema. Tačiau tai nėra pats efektyviausias sprendimas. Nepriklausomai nuo grindinio tvirtinimo būdo, remonto įrangą tradiciškai galima suskirstyti į tris tipus:
- rėminė sistema,
- skersinių sistema,
- grindyse tvirtinamas stendas su kabinos dugno tiesinimo sistema.
Rėminė sistema leidžia kabiną pritvirtinti ir užfiksuoti technologiniuose taškuose, kad būtų galima atlikti remontą, naudojant hidraulinius bokštus. Ši sistema savo funkcionalumu yra šiek tiek panaši į transporto priemonių iki 3,5 t remonto stendus. Tačiau reikėtų pažymėti, kad kabinos sumontavimas ant kompaktiško rėmo labai apsunkina prieigą prie kabinos apačios.
Įdomesnis sprendimas yra traversų sistema. Neabejotinas šio sprendimo privalumas – didelis sistemos komponentų mobilumas ir nedidelė sandėliavimui reikalinga vieta, o tai gali būti labai svarbu mažoms įmonėms, kurios tokio tipo remontą atlieka tik improvizuotai „ad hoc”. Kitas šios sistemos privalumas – pakankamai didelė erdvė kabinos grindų dugno remonto darbams. Nepatogumų kyla dėl to, kad nėra specialių laikiklių, atitinkančių kabinos dugno originalią formą, tvirtinimo įtaisų.
Kabinos tiesinimo stende, kuris yra rėminės ir skersinių sistemos derinys, papildomai įrengta hidraulinė kabinos dugno remonto sistema. Šio tipo įrangos konstrukcija taip pat leidžia naudoti atskirų modelių kabinų laikiklių sistemas. Taip išgaunamas kabinos dugno formos šablonas, kuris yra ypač svarbus vyrių ir fiksatorių tvirtinimo taškuose. Kaip žinote, tai keturios svarbiausios kabinos dugno vietos, nuo kurių priklauso, ar kabiną bus galima pritvirtinti prie transporto priemonės rėmo.
Hidrauliniai bokštai ir kiti prietaisai
Nepriklausomai nuo tvirtinimo sistemos pasirinkimo, visais atvejais naudojami tie patys hidrauliniai bokštai. Bokštų pritvirtinimo pasirinkimas priklauso tik nuo finansinių galimybių ir esamų poreikių. Optimaliu atveju įrangos komplektą sudaro du bokštai su traukimo cilindrais, du kabinos dugno tiesinimo cilindrai ir hidraulinių plėtimo įrankių rinkinys. Taip pat reikalingas kabinos tvirtinimo laikiklių rinkinys ir skardos tempimo griebtų komplektas.
Kėbulo sparnų remontui reikia naudoti šiuolaikinius įrankius- inverterinius suvirinimo aparatus, indukcinius kaitintuvus, ardymo įrankius, lituoklius ir lakštinio metalo matuoklius. Visos šios technologijos ir teisingi įrankiai, kai juos sumaniai naudoja išmokytas personalas, taip pat yra būtina viso proceso pelningumo sąlyga.
Papildoma įranga
Remonto stotis yra ne tik pati įranga, tvirtinimo sistema ir turimi priedai. Reikia atsižvelgti į būtiną logistiką. Tai apima įvairias sritis – nuo tinkamos sandėliavimo vietos (dideli komponentai) iki ergonomiškų ir saugių sprendimų, kurie apima kabinų ir atskirų jų komponentų išmontavimą, tvarkymą ir surinkimą.
Po remonto reikia atlikti dažymo paruošiamuosius darbus, kuriems, atsižvelgiant į kabinos dydį, reikia pakankamai vietos, darbo platformų ir panašių įrenginių. Verta pagalvoti ir apie transportavimo vežimėlius, skirtus kabinos pervežimui nuo paruošimo prieš dažymą iki nudažytos ir surinktos kabinos pristatymo į transporto priemonės surinkimo vietą.
Visi kabinų remonto paslaugos organizavimo aspektai turi būti suderinti tarpusavyje, kad įsijungtų atitinkami ekonominiai mechanizmai ir būtų pasiekti apčiuopiami finansiniai rezultatai, t. y., pelnas. Be grynai techninių aspektų, susijusių su įrangos parinkimu, negalima pamiršti ir tinkamo įgyvendinimo bei darbuotojų mokymo. Tai ne mažiau svarbu ir pelninga nei gera remonto sistema.